jėga

jėgà sf. (4) 1. LsB206, M, Š, FT, VĮ, BŽ512, NdŽ gyvos būtybės fizinė ar psichinė galia ką veikti: Ir aš niekuomet da jėgos tiek nejutau L.Gir. Iš tikros jėgos laužia, suka rankas Skr. Vai žirge, žirgeli, ar turi jėgelės, ar nuneši pas mergelę? DvD328. Ėda dienos jėgas iš lėto, bėdos pakerta vienu metu Ilg. Labai dažnai esti, kad fabrikantas visomis jėgomis (kaip įmanydamas) stengiasi darbininkus apgauti rš. Jis širdį, protą ir jėgas vien dirbantiems aukoja S.Nėr. Bielinskis su nuostabia jėga ir ryškumu išreiškė giliausias rusų tautos viltis ir aukščiausius polėkius K.Kors. | Stasys klausėsi pavergtas tos jėgos, kuri iš paprastų žmonių daro milžinus LzP. | Jaunimo jėgomis pastatyti du stadionai sp. 2. fiz., tech. įtempimas, energija, verčianti kūnus judėti, keisti kryptį: Elektros jėgà NdŽ. Išcentrinė, įcentrinė jėgà DŽ. Magneto pritraukiamoji jėga rš. Jėga, kuri kelia stiebu vandenį su atmieštomis medžiagomis, vadinasi šaknies stumiamoji jėga rš. Jokia jėga gamtoje iš nieko neatsiranda, bet tiktai iš kurios nors kitos jėgos rš. Girnas vandens jėga sukti pirmieji Europoj pradėjo romėnai EncIX63. 3. stiprybė; reikšmė: Bendruomenė – didelė jėga rš. Kuo daugiau yra proletarų, tuo didesnė yra jų, kaip revoliucinės klasės, jėga, tuo artimesnis ir labiau galimas yra socializmas rš. Reikia tikėti savo jėgomis sp. Mūsų darbininkų jėga organizuotame veikime, o ne pavieniuose išsišokimuose A.Vien. Tautų draugystė – Tarybų Sąjungos jėgos šaltinis (sov.) sp. Tarybinės spaudos jėgą sudaro jos ryšiai su masėmis (sov.) sp. 4. prievarta, spaudimas: Brolis jokiu būdu neįves pačios į bendrus namus jėga ar gražiuoju P.Cvir. Geru žodžiu labiau paveiksi, negu jėga Plv. 5. kas skatina veikti, veikimo pagrindas; veiksnys: Tarybų Sąjunga yra viso pasaulio demokratinių jėgų vadovaujančioji jėga (sov.) rš. 6. pl. visuomeninės grupės arba jų galia, pajėgumas: Visuomeninės jėgos, kaip ir gamtos jėgos, veikia aklai, smurtingai, griaunamai, kol mes jų nepažįstame rš. „Manifesto“ autoriai įstengė pamatyti ir tas varomąsias jėgas, kurios turi nuversti buržuazijos viešpatavimą sp. Reikia rodyti demokratijos jėgų pranašumą prieš reakcijos jėgas sp. Į žuvusių kovoje vietą greit stoja naujos jėgos rš. Gyvosios jėgos į viršų iškyla, mirusios krinta žemyn V.Mont. 7. galybė: Proletariatas drauge su revoliucine valstietija gali sudaryti neįveikiamą jėgą rš. Jokia jėga nepajėgs pasipriešinti revoliucinės armijos būriams rš. ║ kar. ginkluotosios pajėgos (kariuomenė): Vis naujos priešų jėgos stūmėsi iš vakarų rš. Visą pėstininkų jėgą išsiuntė į frontą rš. 8. K, M, J nuovoka, supratimas, nuojėga; protas, išmanymas: Tas žmogus be jėgos, apie kupčystę jis nieko nenujėgia Brž. Ar tu be jėgõs?! PnmR. Jis mažos jėgõs žmogus, nieko nenutuokia Kp. Paliko be jėgõs, apkvaišo Mc. Vaikas mažos jėgõs Kp. Kalbi kaip ir be jėgõs! Slm.

◊ árklio jėgà psn. mašinos galios vienetas, arklio galia: Arklio jėgà (fiz. HP, PS) NdŽ. Garlaivis buvo penkių šimtų arklio jėgų rš.

gamýbinės jė́gos ekon. įrankiai, su kurių pagalba gaminamos materialinės gėrybės, ir žmonės, kurie su patirtim ir įpratimu vartoja darbo įrankius, gamindami materialines gėrybes: Gamybinės jėgos nulemia žmonių gamybinius santykius rš.

dárbo jėgà ekon. žmogaus darbas, energija kam pagaminti; darbininkai: Gyventojai sudaro darbo jėgų šaltinį, o darbo jėgos yra svarbiausias veiksnys gėrybėms gaminti EncIX94.